Kosulys – draugas jis ar priešas? Apibūdinant fiziologiškai — tai organizmo savigynos reakcija, apsauganti mūsų kvėpavimo takus nuo dulkių, suodžių ir net stambesnių dalelių, kurios netikėtai patenka į juos. Šiuo atžvilgiu kosulys yra mūsų draugas, patikimas kvėpavimo takų sargas. Kas kita lėtinis, nuolat pasikartojantis kosulys, kuris dažniausiai būna vienu kvėpavimo ligų simptomu. Jis būdingas sergantiems bronchitu ar pneumonija, emfizema ar plaučių augliu. Sausas ir švilpiantis, visokių atspalvių ir intensyvumo, užeinąs priepuoliais ir nepraeinantis ištisomis paromis. Išskirtinę vietą turi ir „rūkorių kosulys“, prasidedąs iš ryto, su pirmuoju cigaretės dūmu ir kartais nesiliaujantis visą naktį. Ne tik ligoniui, bet ir jį slaugantiems žmonėms nuolat kyla klausimas…
Slopinti kosulį ar ne?

Tokiems tikslams ir vaistai yra skirtingi: vieni — tikrai padės, o kiti – gali ir pakenkti. Suprantama, kad sausą varginantį kosulį galima kęsti iki tam tikros ribos. Jei jis dieną kitą nepraeina, reikia gerti atsikosėjimą lengvinančių vaistų. Tačiau kosulys dažnai būna labai stiprus, nes skrepliai yra labai tiršti, prilipę prie bronchų sienelių, erzina jų gleivinę ir sukelia nuolatinį kosulį. Tokiais atvejais naudinga gerti atsikosėjimą skatinančiu nuovirų ar mikstūrų. Padeda įvairių vaistažolių arbatos (šalpusnio, raudonėlio, čiobrelių, aviečių).
Paprastas ir gana efektyvus būdas yra kvėpavimas karšto vandens garais iš ąsočio ar stiklainio. Naudinga daug gerti karštos arbatos, pieno ar pašildyto mineralinio vandens. Visa tai padeda skrepliams suskystėti, jie lengviau atšoka nuo bronchų sienelių ir kosulys sumažėja. Stiprus ir staigus kosulys gali prasidėti į kvėpavimo takus patekus svetimkūniams, ypač maisto dalelėms. Dažnai įvairūs svetimkūniai (sagos, monetos ir kt.) patenka į bronchus vaikams, mėgstantiems įsikišti juos į burną. Atsiminkite tai, jei vaikas ima be priežasties stipriai kosėti.
Drėgnas kosulys
Drėgnas kosulys, kai ligonis daugiau ar mažiau skrepliuoja, yra bronchų ir plaučių uždegimo simptomas. Priklausomai nuo infekcijos pobūdžio skrepliai gali būti gleivingi ir pūlingi, bekvapiai ir dvokiantys, kartais su kraujo priemaiša. Kuo „piktesni“ mikrobai, tuo ryškesnis šis patologinis procesas, tuo didesni pokyčiai susiformuoja bronchuose ir plaučiuose. Todėl kosulys ir skrepliavimas, kaip koks magiškasis veidrodis, atspindi juose vykstančius pokyčius. Patyrę seni gydytojai tik pagal skreplius nesuklysdami nustatydavo teisingą ligos diagnozę. Taigi kosulys yra daugelio ligų ir net atsitiktinių „incidentų“ simptomas, todėl būtina nustatyti jo priežastį. Tuomet ir gydymas bus paskirtas ne reiškinio (simptomo), bet jį sukėlusios priežasties. Todėl negalima priprasti prie kosulio, numoti į jį ranka, kaip tai daro rūkantys, bet reikia pasitarti su šeimos gydytoju – tegul ieško kosulio priežasties.
Straipsnį parengė ir patalpino – www.sveikivaikai.lt komanda.